- nupurtyti
- nupùrtyti tr.
1. K krečiant nuberti, nukrėsti, nukratyti: Obuolius nupurtyti N. Ignotienė turėjo palaukti, iki vėjas nupurtys nuo medžių gausų lietaus vandenį rš. | refl. tr., intr. K: Nusipurtė žąsis, iš vandens išėjusi J. Norkūnas atsitiesė, padėjo nebaigtą obliuoti lentelę į šalį, nusipurtė skiedras rš. Bernas nusipurtė sniegą rš.
2. Ps priversti sudrebėti, sudrebinti: Oi, kad nupùrtė šaltis! Dbk. Purti purti – toks vėjas nupùrtė mane Gs. Ji, matyt, buvo apšalusi priemenėj, ir tarpais nupurtydavo ją šiurpas rš. Vėsus drungnumas nupurtė kūną drebuliu rš. Putreikį nupurtė įkyrus ir šaltas virpulys T.Tilv. Darosi vėsu, nupurto drebulys rš. Jei šaltis nupurto, – mirtis į akis pažiūrėjo LTR(Nj). Džiaugsmo drugys mane nupurtė rš. Kaip pamisliji kartais, tai net baimė nupurto, kas bus rš. Ir kai jis prieina iki tos nepaprastos minties, kažkas jį baisiai nupurto rš. Ir mane kartais baimė apima, net visą nupurto rš. Išgirdau tei ant mano vaiko sakant, tai toks piktumas nupùrtė Skr. Pasibaisėjimu ir siaubu nupurtė karalaitę jaunuolio žodžiai S.Nėr. Mañ nukrėtė elektra, nupùrtė Mžš.
3. refl. sudrebėti: Iš išgąsčio visas nusipùrtė BŽ170. Apie Klevinską nepagalvojo, tik ir dabar nusipurtė, prisiminęs jo klaikią šypseną K.Bor.
4. refl. purtantis gauti galą: Antys purtės, purtės i nusipùrtė Bsg.
5. refl. tr., intr. atsikratyti, atsipalaiduoti: Miškas, galutinai nusipurtęs nakties tamsos likučiais, kėlėsi visa savo žalia didybe rš. O juk visa ta praeitis – gyva, tikra, taip, rodos, neseniai nusipurtyta rš.
◊ ×pañčekas nupùrtyti menk. mirti: Vagis nupùrtė pañčekas Mšk.\ purtyti; apipurtyti; atpurtyti; išpurtyti; nupurtyti; papurtyti; perpurtyti; supurtyti; užpurtyti
Dictionary of the Lithuanian Language.